2012.06.07, 10:40Atnaujinta11:24
Inga Ramoškaitė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė giria Vyriausybę už suvaldytą finansinę situaciją ir gebėjimą apsaugoti šalį nuo finansinės griūties, tačiau pabrėžia, jog tolesnis uždavinys stabilizavus valstybės finansus – sutarti dėl ekonomikos variklio – verslo skatinimo. (naujas pirmas skyrius)
Metinį pranešimą Seime ketvirtadienį skaičiusi prezidentė pabrėžė, kad būtina suderinti finansinės drausmės ir ekonomikos skatinimo politikas, priešinti jų negalima.
“Aklai taupydami ir ribodami išlaidavimą, sumažinome ir verslo galimybes. Negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo, šiandien laidojame nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų žmonėms ir ekonomikai”, – kalbėjo p. Grybauskaitė.
Ji priminė politinėms jėgoms, kad šios verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo, skatinimą skelbia savo prioritetu, tačiau pasigenda jų aiškaus sutarimo, kokį verslą remti. Anot prezidentės, reikėtų remti konkurencingą verslą, tokį, kuris turi potencijos steigti darbo vietas, kurti nacionalinį produktą, integruotis į užsienio rinkas.
“Iniciatyvūs šalies žmonės vien pernai įkūrė dešimt tūkstančių naujų smulkiojo verslo įmonių. Tačiau verslo saulėtekius vis keičia saulėlydžiai. Priežastis ta pati – nėra aiškaus sutarimo, todėl remiame abstrakčią verslo sąvoką”, – dėstė p. Grybauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad puikiai sekasi Lietuvos aukštosiomis technologijomis grįstam verslui, kuris, pasak šalies vadovės, nuosmukio nepatyrė net krizės metu.
“Atvirkščiai – lietuviškas lazeris šiais metais atrado naujų rinkų. Lietuvių išradimai dalyvauja net kosmoso programose. Tačiau pažangių įmonių turime neatleistinai mažai ir pagal inovatyvumo indėlį į ekonomiką esame Europos Sąjungos gale”, – kalbėjo prezidentė.
Šalies vadovė sako, kad reikia sutarti, jog pirmiausia skatiname darbą, o ne pašalpas. Viso pranešimo metu prezidentė kelis kartus pakartojo, kad tikisi, jog visų Vyriausybės ir politikų darbų bei planuojamų reformų nesugadins artėjantys Seimo rinkimams būdingas populizmas.
Finansai
Prezidentė tikisi, kad Seimas šioje sesijoje, planuojamoje iki birželio pabaigos, ratifikuos Europos vadovų pasirašytą fiskaklinės drausmės sutartį, kuri, anot šalies vadovės, apsaugos nuo finansinio populizmo.
Ponia Grybauskaitė dėstė, kad tik prievolė laikytis finansinės drausmės gali užkardyti bet kokius mėginimus grįžti į neatsakingo išlaidavimo kelią.
“Išmokus savas ir svetimas gyvenimo ne pagal išgales pamokas, finansinės drausmės idėja nusipelno ne tik plataus masto politinio susitarimo, bet ir įtvirtinimo nacionalinėje teisėje”, – kalbėjo šalies vadovė.
Anot jos, finansinės drausmės sutartis suteiks aiškią bei negrįžtamai pozityvią kryptį finansų ir ekonominei politikai, užtikrins tarptautinių rinkų ir užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Prezidentė pabrėžia, kad suvaldyta finansinė situacija – neabejotina didžiausias šios Vyriausybės nuopelnas, tačiau garantijų, kad panaši ekonominė situacija nepasikartos, nėra.
“Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, Vyriausybė sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties. Tačiau garantijų, kad panaši ekonominė situacija nepasikartos, nėra. Bandymų gaivinti finansinį populizmą jau girdime ne tik Lietuvoje. Nuo skolų krizės ir taupymo pavargusioje Europoje tai gali tapti pragaištingu užkratu, ypač išlaidavimui imuniteto neturinčiose šalyse”, – dėstė p. Grybauskaitė.
Ji sako, kad nereikėtų pamiršti, jog globalios ekonominės aplinkos negalime pakeisti, todėl privalome būti pasirengę galimiems netikėtumams ir apsidrausti nuo jų.
Prezidentei kalbant apie finansus paminėtas ir žlugęs bankas “Snoras”.
“Lietuvos finansinė sistema tapo atsparesnė įvairiems sukrėtimams. Atlaikėme išbandymą “Snoro” bankrotu. Tai skausminga patirtis, tačiau aiškus ženklas, kad finansinėms aferoms Lietuvoje vietos nėra ir nebus”, – sakė p. Grybauskaitė.
Ji ragino politines partijas jausti pareigą atsakingai elgtis su savo šalies finansais bei skatinti ekonomiką per verslo skatinimą ir savarankišką energetiką.
Energetika
Politinės jėgos turi susitelkti ir dirbti kartu, kad svarbiausi Lietuvai energetikos projektai būtų įgyvendinti ir neštų šaliai naudą, Seime pabrėžė p. Grybauskaitė.
Jos vertinimu, Vyriausybė nudirbo nemažą darbą eidama energetinės Lietuvos nepriklausomybės link, tačiau yra dar sričių, kuriose dar reikia nemažai ryžtingų reformų, pvz., šilumos ūkio pertvarka.
“Šios valdžios pradėti darbai energetikos srityje neabejotinai reikšimingi. Po 20 metų išdrįsome eiti energetinio savarankiškumo keliu – mažiname priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, aiškiai pasakėme sau – Lietuva turės suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ilgus metus veržtą energetinės priklausomybės kilpą taip pat atlaisvina vėjas, saulė ir kitos alternatyvos. Tai negrįžtami sprendimai, kurių neturi keisti jokie rinkiminiai pažadai”, – ketviradienį Seime kalbėjo prezidentė.
Ji pabrėžė, kad šalį į energetinę nepriklausomybę vedančius projektus turės įgyvendinti kelios politinės kartos ir kadencijos, todėl paragino politines jėgas susitelkti.
“Būtinas galutinis apsisprendimas ir platus politinis sutarimas”, – teigė p. Grybauskaitė, akcentavusi, jog energetinę nepriklausomybę turėsime tik tuomet, jei pradėtus darbus sugėbėsime užbaigti naudingai.
Šilumos ūkis, anot prezidentės, jau po truputį vaduojasi iš monopolininkų gniaužtų, tačiau tolesni pokyčiai šioje srityje neišbengiami, būtina pažaboti monopolininkų apetitą.
Šilumos pertvarka – nekintanti užduotis šiam ir kitam Seimui”, – pabrėžė šalies vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad radus politinės valios pradėti pertvarkas šilumos ūkyje, “monopolininkų čiuoptuvai jau aplimpa atliekų tvarkymą ir biokurą gamybą”.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiąjį metinį pranešimą, vykdydama Konstitucijoje numatytą pareigą apžvelgti padėtį šalyje, vidaus ir užsienio politiką.