Smagu skaityti geras naujienas. Štai pagaliau beveik nuspręsta nebeversti įmonių mokėti PVM nuo beviltiškų skolų ir pakelti reikalavimo registruotis PVM mokėtoju ribą. Įmones jau galima steigti internetu. Lietuviai užsienyje uždirbtus pinigus investuoja į naujus verslus Lietuvoje. Sėkmingai kovojama su šešėline ekonomika.
Atrodo, kad vyriausybė kadencijai besibaigiant prisiminė savo pažadus traukti iš šešėlio milijardus ir gerinti verslo aplinką. Ypač – mažoms ir vidutinėms įmonėms, o tuo pačiu ir pradedantiems verslą. Būtų dar smagiau, jeigu tai būtų nuspręsta savarankiškai, be dabartinės Europos Sąjungos nuostatos skatinti smulkų ir vidutinį verslą, kuris sukuria maždaug trečdalį darbo vietų ES. O Lietuvoje taip jau išeina, kad kiek visus belygintum, lygesni ir svarbesni už mažesnius vis pasirodo besą didieji. Sunku mažiems, reikia jiems padėti.
Vis dėlto net ir į geras naujienas verta žvilgtelėti atidžiau. Jeigu tiesą sako pažįstami verslininkai, PVM nuo beviltiškų skolų buvo galima nurašyti ir anksčiau. Be to, PVM nėra mokamas horizontalių sandorių verslas-verslui atveju, kai abi sandorio pusės yra PVM mokėtojai. Taigi, naujiena tampa tik perpus gera.
Apie PVM mokėtojo kartelės pakėlimą pradėta kalbėti dar gerokai prieš paskutinius rinkimus, pačiame ekonominiame žydėjime. Tai irgi tik perpus gera naujiena. Ribos padidinimas nuo 100.000 iki 150.000 litų, be abejo, padidins smulkiausių įmonių ir savarankiškai dirbančių konkurencingumą, bet tik tų, kurie dar liko gyvi po ekonominio atoslūgio ir tebemoka mokesčius Lietuvoje. Kol kas nekalbama apie kitą smulkesniam verslui svarbų dalyką – avansinį pelno mokestį, bet gal iki rinkimų dar spės ateiti jo eilė.
Gerai, kad daug kartų pervadinta Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (dabartinis vienos jos dalies pavadinimas – VšĮ „Versli Lietuva“) formaliai padeda grįžtantiems į tėvynę su pinigais arba su idėjomis lietuviams. Ir tuo pačiu pareklamuoja vyriausybės veiksmus skatinant lietuvių sugrįžimą į tėvynę ir lengvinant pradedančiųjų verslininkų padėtį. Tik, deja, susidaro įspūdis, kad šalį toliau valdytų buvę komunistai ir populistai, o ne liberalai ir konservatoriai. Realybė pasikeitė nedaug – pastebimai nesumažintas nei biurokratijos, nei korupcijos lygis. Maždaug tiek pat liko verslą kontroliuojančių institucijų, o biurokratų skaičius sumažėjo tik popieriuje. Ir jeigu lietuvis užsienyje turi darbo vietą, kuri padeda jam ilgą laiką uždirbinėti gerus pinigus, tai jis į tėvynę grįš tik dėl subjektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gražios moterys, nostalgija (meilė tėvynei), sergantys tėvai, paveldėtas ar paveldėsimas turtas, mylimos gatvės ir barai, draugų kompanija, etc.
Tai tokios priežastys, kurias nesišypsanti Seimo pirmininkė I. Degutienė, pasisakydama dvigubos pilietybės klausimais, vadina „kažkokiais absoliučiai asmeniniais interesais arba sumetimais“, „emocijomis“, siūlydama jas atskirti nuo „teisinių dalykų“. Taigi, atskirkime.
Dėl „teisinių dalykų“ į Lietuvą tikrai negrįš šaltu protu besivadovaujantys verslininkai, sau dirbantys ar solidžią karjerą užsienyje darantys asmenys, sulyginę pasilikimo ir sugrįžimo objektyvius, t.y. „teisinius“ privalumus ir trūkumus. Net jeigu „ten“ sunkiau, vilties ir galimybių „ten“ gerokai daugiau, o daugeliu atveju ir gerokai paprasčiau, nes verslo sąlygos objektyviai geresnės.
Ir pabaigai keletas žodžių apie šešėlinę ekonomiką. Pastaruoju metu „milijardai“ iš „šešėlio“ traukiami su tokia jėga, kad plyšta gyslos ir braška kaulai, net gaila darosi to „šešėlio“. Nors galima būtų kitaip, truputį švelniau, išmintingiau. Štai kalbama apie verslo liudijimų mažinimo planus, kasos aparatus visiems turgaus prekeiviams, atsiskaitymus tik negrynais pinigais ir kitus visų lyginimo ir „šešėlio“ naikinimo metodus. Nors gerai pagalvojus ir pasidairius į kitų šalių pavyzdžius būtų galima taip pagerinti verslo sąlygas ir supaprastinti verslą supantį biurokratinį labirintą, kad tie pinigai iš šešėlio patys išlįstų. Kaip toje pasakoje, kai susilažino vėjas ir saulė, kas sugebės nuimti nuo keliauninko apsiaustą. Bet taip turbūt tik pasakose būna.
***
Viktoras Valančius yra autoriaus, rašančio verslo, kultūros ir visuomenės temomis, slapyvardis.
ne komentarams – valanciusv@yahoo.com