Amerikiečiai moka už lietuvišką patalynę
2013.12.06, 17:04
Elektroninė prekyba griauna sienas, todėl verslininkams nereikia griežtai apsibrėžti, ar orientuotis į vietos ar užsienio pirkėjus.
Verslininkės Austėja Malaiškienė ir Dovilė Cavina e. prekybą plėtojo nuosekliai. Pirmiausia gaminiais ėmė prekiauti tarptautinėje rankdarbių svetainėje „Etsy.com“, vėliau atidarė ir e. parduotuvę. Visgi iškart verslą siejo su užsienio rinkomis, nes ten ir pirkėjų daugiau, ir neretai finansinės jų galimybės kitokios.
„Greitai sulaukėme pirkėjų dėmesio, jie dažnai palikdavo teigiamus atsiliepimus apie gaminius tinklalapyje „Etsy.com“. Tai mus paskatino dar labiau plėtoti veiklą. Dabar turime ne tik e. parduotuvę, bet ir nedidelę siuvyklą bei parduotuvę Vilniuje. Tačiau beveik visus gaminius parduodame užsieniečiams. Mūsų prekės turbūt per brangios lietuviams“, – pasakoja Austėja Malaiškienė, UAB „Lemure“, valdančios prekių ženklą „Lovely Home Idea“, bendraturtė.
Austėja Malaiškienė.
Matydamos veiklos perspektyvas užsienyje, verslininkės specialiai sukūrė anglišką prekių ženklą, kuriuo iš karto ėmė žymėti gaminius iš lino.
Subūrė komandą
Įmonė siuva ir parduoda namų tekstilės gaminius iš lino. Didėjant verslo apimčiai, teko ieškoti pagalbininkų. Dabar nuolat dirba trys siuvėjos, kartais įmonė papildomai kreipiasi ir į siuvimo cechus, kai reikia pagaminti didesnį kiekį prekių.
„Nors beveik visa prekyba vyksta internetu, mums reikėjo ir stacionarios parduotuvės bei siuvyklos. Kartais atvažiuoja užsakovų iš užsienio, kurie nori didesnių kiekių gaminių, todėl jiems svarbu apžiūrėti ne tik mūsų prekes, bet ir gamybos patalpas, įvertinti pajėgumą, – aiškina verslininkė, kodėl reikia parduotuvės ne tik internete. – Čia užsuka ir klientai, kuriems reikia individualaus gaminio, derančio prie namų interjero. Be to, savoje siuvykloje nuolat kuriame naujus siuvinius.“
Perka amerikiečiai
Beveik visus įmonės gaminius nuperka užsieniečiai, daugiausia amerikiečiai. „Turbūt lietuviams mūsų gaminiai per brangūs“, – galimą priežastį nurodo verslininkė. Ji neslepia, kad kartais išgirsta iš klientų, užsukusių į parduotuvę, kad prekybos centre patalynės komplektas nekainuoja nė šimtinės, o čia prašoma beveik tūkstančio litų.
„Bet juk visus gaminius siuvame rankomis, kuriame dizainą. Naudojame ne patį pigiausią liną. Beje, lininėms medžiagoms sukūrėme specialių raštą. Vienas metras tokios medžiagos kainuoja 20–30 Lt. Mezginius pagalvėlėms rankomis mezga moteris iš Panevėžio, – gaminio kainos sudėtines dalis vardija p. Austėja. – Norime kurti šiuolaikinio dizaino, bet ilgaamžę produkciją. Juk anksčiau močiutės palikdavo palikimo patalynės, kuri buvo itin kokybiška ir per daugelį metų nesudėvima.“
Verslininkė pabrėžia, kad ir Lietuvoje yra ieškančių kitokių daiktų, kurie vertina gaminius ir negaili jiems pinigų, todėl Vilniuje ir veikia nedidelė tekstilės gaminių parduotuvė.
Be įprastų pirkėjų, įsigyjančių prekių namams, atsiranda ir verslininkų, kurie didmena perka lietuviškus gaminius ir jais prekiauja nedidelėse parduotuvėse Amerikoje, Australijoje.
„Verslą plečiame palengva, nes tam reikia investicijų. Pavyzdžiui, sukūrėme savo audinių raštą, tačiau kad jį atspaustų ant lino reikėjo užsakyti 200 m medžiagos. Norėjosi kelių spalvų raštų, todėl dar prisidėjo išlaidų. Be to, gaminiuose daug rankų darbo, tad gamybos procesas nėra greitas“, – pasakoja p. Malaiškienė.
