2013.08.18, 09:00
Dviejų naujų parduotuvių duris atvėrusi dizainerė Julija Janulaitytė jau dėlioja ir tolesnius savo prekės ženklo parduotuvių plėtros planus. Sukurti savo koncepciją ir imtis prekybos pašnekovė sako pasirinkusi kaip alternatyvą dizaino parodoms.
Ketverius metus sostinės senamiestyje veikusią prekės ženklo „Julia Janus“ parduotuvę praėjusią savaitę pakeitė dizainerės ankstesnių kolekcijų išparduotuvė, kurioje bus galima rasti ir gamybos nepasiekusių vienetinių kolekcijos pavyzdžių.
O visai greta, tuo pačiu adresu Stiklių gatvėje, duris atvėrė ir nauja gyvenimo stiliaus parduotuvė (ang. concept store). Šioje parduotuvėje, kuri veikia ir kaip dizainerės ateljė, p. Janulaitytė įkurdino ne tik drabužių, bet ir pačios kurtų virtuvės aksesuarų kolekciją: indus, rankšluostėlius, sufleruojančius vieną kitą lietuviško skanėsto receptą, ar net specialiai parinktas receptų knygas.
„Virtuvė – kiekvienų namų širdis, čia susirenka visi gyventojai, dalijasi įspūdžiais, sėkme ar nesėkme. Be maisto, dar dalijasi ir tokiais dalykais, kurie nėra materialūs. Parduotuvė ir pati idėja per virtuvę pateikti savo mados suvokimą yra mūsų koncepto širdis“, – nurodo p. Janulaitytė.
Pasak jos, rudenį, kai parduotuves pasieks nauja, jau aštuntoji „Julia Janus“ kolekcija, čia bus siūloma ir tikrų skonių: arbatos išsinešti ir liaudyje „beigeliais“ vadinamų didriestainių.
„Tai bendras mūsų ir kepyklėlės „Tie kepėjai“ projektas. Švieži trijų skonių „beigeliai“ bus parduodami tik mūsų parduotuvėje ir jų kepyklėlėje“, – pasakoja p. Janulaitytė.
Alternatyva parodoms
Idėja kurti savo gyvenimo būdo parduotuves dizainerei gimė po kelių apsilankymų parodose užsienyje, kur naujiems ženklams sunku tikėtis greitos sėkmės.
Dizainerės Julijos Janulaitytės moteriškų drabužių salonas “JuliaJanus”.
„Iš pradžių pasisekimo nėra ir negali būti. Net jei tavo drabužiai nepaprastai gražūs, turi praeiti bent treji metai, kol agentai iš tiesų pastebės naują prekės ženklą, labiau pasitikės ir galbūt susidomės“, – pažymi Julija.
Toks kelias – gana rimta finansinė investicija, mat vienos parodos išlaidos, kartu skaičiuojant žmonėms, transportui, apgyvendinimui ir pan. išleistas lėšas, atsieina ne mažiau kaip 40.000 Lt.
„Jei nori dalyvauti bent trijose parodose per sezoną, o kartais reikėtų ir daugiau, tai jau – 120.000 Lt, maždaug du trečdaliai vienos parduotuvės įrengimo“, – skaičiuoja dizainerė. Tad ji nusprendusi ne laukti, o investicijas nukreipti į savo kurtos koncepcijos parduotuves.
Šiuo metu Vilniuje veikia 3 „Julia Janus“ parduotuvės, dar viena įsikūrusi Kaune. Per artimiausius trejus metus jau numatyta atidaryti parduotuvę Klaipėdoje, po dvi Rygoje ir Taline. Žvalgomasi į Kopenhagą ir Berlyną. „Julia Janus“ prekės ženklas simbolizuoja Baltijos ir Šiaurės šalių kultūrą. Ją atspindi tiek kuriami drabužiai, aksesuarai, tiek ir parduotuvės dizainas. Ši koncepcija, anot dizainerės, yra artima ir kaimyninių šalių pirkėjams.
Rugsėjį numatyta atnaujinti ir prie naujos koncepcijos pritaikytą internetinę parduotuvę, kurioje informacija bus pateikiama lietuvių, anglų, vėliau ir rusų kalbomis.
Reikia ir vietos, ir žmonių
Pasak pašnekovės, kuriant savos parduotuvės koncepciją, tinkamų žmonių paieška tapo vienu iš iššūkių. Reikėjo atrasti tiek geriausiai ženklui atstovauti galinčių pardavėjų, tiek drabužių prekybą išmanančių rinkodaros specialistų, kurie galėtų imtis vieno dizainerio sukurtos „concept“ parduotuvės projekto.
„Ir dabar sunku susirasti šios srities specialistų. Esame unikalus projektas, tad žmonių, turinčių patirties šioje srityje ir norinčių imtis naujo veržlaus projekto, beveik nėra“, – pabrėžia p. Janulaitytė.
Julija Janus.
Plėtrą numačiusi dizainerė aktyviai imasi ir naujų prekybos plotų paieškos. Šiuo metu „Julia Janus“ drabužiais prekiaujama Latvijos dizainerių butike „Klase“, Rygos senamiestyje. Svarstoma, kad galbūt būtent šie partneriai galėtų atidaryti ir atskirą „concept“ parduotuvę. Dizainerė žvalgosi ir į prekybos centrus, nors pažymi, kad tiek dizainerių drabužių prekybai tinkamą prekybos centrą, tiek laisvų prekybos plotų jame rasti ne visada lengva.
„Senamiesčiai šiuose miestuose žiemą gana apleisti. Strategiškai kurtis juose turbūt net neapsimokėtų, nes investicijos yra didžiulės, o prekės ženklą kitoje šalyse mažai kas žino. Tačiau reikia pataikyti ten, kur yra tavo žmonių srautas ištisus metus. Mes ir ieškome savo žmonių srauto“, – priduria p. Janulaitytė.
Pavyzdžiui, Stiklių gatvė Vilniuje esą jau turi savo veidą ir pirkėjų, nes čia susibūręs nemenkas dizainerių būrys. Šalia „Julia Janus“ parduotuvių veikia ir dizainerės Daivos Urbonavičiūtės mados namai, taip pat dizainerių butikas „Decolte“ ir kiti.
„Turbūt jau būtų laikas lietuvių dizaineriams išleisti savo žemėlapį ir susitarus su turizmo informacijos centrais ar viešbučiais jį platinti. Lietuviški prekių ženklai galėtų būti įdomus aspektas, nauja kryptis turistams“, – dar viena kirbančia idėja, kuri taip pat padėtų pritraukti pirkėjų srautą, dalijasi p. Janulaitytė.