2013.06.06, 06:58
Eksportuotojų sankryža su užsienio rinkomis – taip būtų galima apibrėžti Klaipėdos statusą. Uosto su privažiuojamaisiais keliais vaidmuo visai apskričiai tebėra reikšmingas, todėl ir verslai, keliantys apskrities ekonomiką, daugiausia susiję su uostu. Uostas ir eksportuojantys gamybininkai, manoma, ir toliau išliks regiono ekonominiai varikliai.
Algimanto Kalvaičio
Eksportas ir sugebėjimas lanksčiai reaguoti į pokyčius nuo bankrotų virtinės sunkmečiu išgelbėjo ne vieną Klaipėdos apskrities įmonę. Nors dar sunku teigti, kad Klaipėda visa galva iškilo iš duobės, verslo, ypač transporto ir logistikos sektoriaus, rodikliai nuteikia pozityviai.
„Daugumos uosto krovos bendrovių rezultatai yra rekordiniai ir tai, matyt, geriausia žinia Klaipėdai. Klaipėdos apskrities eksportuojančių gamybos įmonių rezultatai taip pat geri, o tarp lyderių ir toliau išlieka baldų gamybos įmonės“, – apskrities verslo padėtį apibrėžia Dinas Petrikas, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, l. e. Klaipėdos klientų aptarnavimo centro direktoriaus pareigas.
Tiesa, anot Tado Jonušo, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktoriaus, sunkesni laikai dar nesibaigia laivininkystės sektoriaus bendrovėms, nes globalios laivybos industrijos tendencijos vis neatsigauna. Taip pat didelių prošvaisčių nematyti statybininkų horizonte: naujų projektų iš esmės nėra, vyrauja individuali statyba. Tai esą susiję ne tik su ekonominiu, bet ir demografiniu aspektu – apskrities centre mažėja gyventojų.
Pastarųjų kelerių metų tendencija rodo, kad apskrityje įmonės stambėja, smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių dalis ir skaičiumi, ir mokamais mokesčiais mažėja, tačiau ir toliau išlieka reikšminga.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) duomenimis, 2012 m. SVV sumokėti mokesčiai sudarė apie 65% visų apskrityje sumokėtų mokesčių. Palyginti, 2011 m. SVV mokesčių dalis siekė 82%. Regiono lyderiai išlieka transportininkai.
„Daugiausia mokesčių Klaipėdos apskrityje sumoka transporto, prekybos ir statybos veikla užsiimančios įmonės. Šių trijų veiklų įmonių sumokėti mokesčiai sudaro beveik pusę apskrityje mokamų mokesčių. Vien transporto įmonės pernai sumokėjo 254 mln. Lt mokesčių, tai sudaro 27,9% visų mokesčių mokėtojų sumokėtos mokesčių sumos“, – apskrities flagmanus vardija Audrius Morkūnas, Klaipėdos AVMI viršininkas.
Transportininkų pajamas krauna ir vietos eksportuotojai, laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios gamybos įmonės, logistikos centrai. Jonas Dromantas, Gargžduose įsikūrusios UAB „Mida LT“ vadovas, sako, kad uostas ir visa išplėtota logistikos grandinė palengvina ne vienos bendrovės darbą, atveria eksporto kelių. „Mes savo produkciją per uostą plukdome į Graikiją, Ispaniją, Turkiją, Nigeriją. Per metus susidaro apie 1.000 konteinerių. Mūsų veiklai uostas labai padeda“, – tikina stogo dangų gamybos įmonės vadovas. Su uostu susijusi veikla sudaro 4,5% procento Lietuvos BVP.
Ponas Petrikas pabrėžia, kad apskrityje vis dar išlieka aktualus darbo jėgos stygiaus klausimas, tai nėra teigiamas veiksnys potencialiam investuotojui.
Anot p. Jonušo, užsienio įmonės linkusios pasirinkti vietą ten, kur gali greitai surinkti kvalifikuotų specialistų komandą, ją išlaikyti ir maksimaliai efektyviai dirbti. „Gamybininkams būtų naudinga, jeigu Klaipėdoje daugėtų mechanikos inžinierių ir metalo apdirbimo specialistų, taip pat darbuotojų, kalbančių užsienio kalbomis – ypač skandinavų. Klaipėda turi potencialą pritraukti skandinavų įmonių paslaugų centrus – tam reikėtų stiprinti užsienio kalbų kompetenciją“, – pabrėžia p. Jonušas.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas 2011 m. Klaipėdos apskričiai buvo sėkmingiausi per pastaruosius kelerius metus – investuota 3,55 mlrd. Lt. Daugiausia apskrityje yra investavę Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Norvegijos, JAV, Suomijos ir kt. šalių investuotojai. Pernai su beveik 0,5 mlrd. investicija į Klaipėdą įžengė Suomijos bendrovė „Fortum“.
Ponas Jonušas prognozuoja, jog uostas ir eksporto gamyba išliks pagrindiniai Klaipėdos regiono ekonominiai varikliai, o didesni iššūkiai laukia prekybininkų, viešbučių ir restoranų verslų. „Šioje apskrityje reikia spręsti turistų srauto klausimus – pasinaudojant kitų kurortų, tarkime, Druskininkų, patirtimi, keisti kurortinių miestų strategiją, kuria būtų siekiama pritraukti turistų srautų ne tik sezono metu vasarą, bet ir kitais metų laikais“, – receptą pateikia p. Jonušas.
Plačiau skaitykite šiandien dienraštyje “Verslo žinios”.