2013.04.14, 10:53
Prieš beveik trejus metus veiklą pradėjusi „Močiutės“ kepyklėlė vis dar ieško būdų, kaip pasiekti užsibrėžtų verslo tikslų. Planuojama atidaryti antrą prekybos vietą ir vilioti klientus neįprastais kepiniais.
Vilniaus Kalvarijų gatvėje esančiose patalpose veikia kepykla ir kavinukė, kurioje telpa 6 staliukai. Čia galima nusipirkti sausainių, bandelių, pyragų, tortų, kibinų, taip pat ir suvalgyti lengvus dienos pietus: lėkštę blynelių ar dubenėlį sultinio. Platų gaminių asortimentą įmonė siūlo neatsitiktai, stengiamasi įtikti įnoringiems pirkėjams. Tortai – nekasdienė prekė, jų daugiau parduodama prieš šventes. O bandelių, kibinų, sausainių – šių kepinių perkama kasdien.
Išlaidos padidėjo
Vaidas Stražinskas, UAB „Jugiva“, valdančios šią kavinę-kepyklą, direktorius, kartu su šeimos nariais kuriamo verslo pradžiai gavo 60.000 Lt paskolą su INVEGOS garantija. Gautus pinigus investavo į kepyklos įrangą. Pašnekovas pripažįsta, kad verslo pradžioje planuotos apyvartos pasiekti kol kas nepavyksta.
„2010 m. skaičiavome, kad jei per dieną apyvarta būtų 2.000 Lt, tada tikrai nesunkiai plėtotume verslą. Tačiau kol kas tuo negalime pasigirti. Dabar mūsų mėnesio apyvarta siekia apie 26.000 Lt, o norėtume, kad būtų 40.000 Lt“, – skaičiuoja direktorius.
Pašnekovas neslepia, verslas nuo šių metų pradžios ėmė šiek tiek buksuoti. Mat įmonės išlaidas gerokai pakoregavo minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas, išlaidos elektrai, šildymui.
„Išlaidos tikrai padidėjo, tačiau žmonės perkamąja galia pasigirti negali. Taigi ir kainų kelti negalime. Pastebėjome, kad pirkėjų nesumažėjo, tačiau anksčiau klientas pirko 2 kibinus ir 2 bandeles, o dabar perka po vieną“, – paaiškina p. Stražinskas.
„Močiutės“ kepyklėlės kepinių galima įsigyti ir keliose Vilniaus rajono parduotuvėse. Vis dėlto toks gaminių realizavimo būdas didelio pelno neduoda, nes žmonės dažniau perka duonos, o ne sausainių, pažymi p. Stražinskas.
Reikia postūmio
Visgi verslininkas rankų nenuleidžia ir ieško sprendimų, kad verslas įgautų pagreitį. Šiuo metu įmonė ieško patalpų, kur ketina prekiauti kepiniais išsinešti arba įkurti nedidelę kavinukę. Svarstoma, kad vertėtų patalpas nuomotis šalia biurų, kur dideli žmonių srautai. Neatmetamas ir prekybos Halės turguje variantas, tačiau čia jau yra kepyklėlė, todėl nusprendus dirbti reikės ieškoti būdų klientams pritraukti, svarsto pašnekovas.
„Klysti negalime, todėl reikia apgalvotai išsirinkti patalpas. Jau pusmetį ieškome, kur galėtume plėtoti verslą, tikiuosi, greitai pavyks priimti reikiamus sprendimus“, – kalba p. Stražinskas ir priduria, kad galbūt per ilgai svarsto ir su visais konsultuojasi, kai vertėtų ryžtingai ir greitai įgyvendinti sumanymus.
Pašnekovas pabrėžia, kad įvairių kepyklų rinka yra gerokai užpildyta, todėl prisivilioti klientų tampa vis sunkiau. Turėdami tai omenyje, įmonės kepėjai ketina išmokti kepti šimtalapius, nes sostinėje šio pyrago nusipirkti siūloma retokai.
„Apklausėme mūsų produktų tiekėjus ir dažnas nurodė, kad Vilniuje kol kas nedaugelis prekiauja ir kepa šimtalapius. Sako, kad Alytuje, kur kepami šie pyragai, pirkėjų netrūksta. Pabandysime kartu su savo kepėjais išsiaiškinti, kur glūdi šio pyrago paslaptis. Mūsų kepyklai reikia atrasti produktą, dėl kurio pirkėjai grįžtų. Juk bandelės – emocinė prekė. Pamatei – ir nusipirkai. Dėl bandelės į kitą miesto galą nevažiuosi. Gal šimtalapis ir bus ta prekė, kuri privilios pirkėjų“, – kaip atrasti kelią klientų link, svarsto direktorius.