Menas ir verslas – suderinama

Menas ir verslas – suderinama

2013.02.09, 17:10

Gintaro dirbinius daugelis mūsų greičiausiai įsivaizduoja kaip kiču kvepiančius brangių sostinės senamiesčio parduotuvėlių ir pajūrio turgelių atributus. Šį stereotipą laužo dizainerė Indrė Giedraitytė ir juvelyras Algimantas Seselskis, Vilniaus Literatų gatvėje atidarę kūrybines dirbtuves „Purvynė“. Nedidelėje erdvėje menininkai įsirengė ir dirbtuves, ir galeriją.

Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo

„Iš gintaro bandome kurti netradicinius papuošalus, deriname skirtingas paprastai nederinamas medžiagas, pavyzdžiui, plastiką su gintaru, sidabrą su gintaru, stengiamės improvizuoti. Žmonės mums sako, kad gintarą prikėlėme naujam gyvenimui“, – kalba Indrė ir Algimantas.

Menininkai irgi verslininkai

Vienas sunkiausių dalykų menininkui gyvenime – rasti aukso vidurį tarp polinkio kurti ir galimybės iš tos kūrybos uždirbti. Pašnekovai sako, kad lengva tai suderinti nėra, tačiau mąstant kiek moderniau tikrai įmanoma.

„Menas iš prigimties nėra skirtas pinigams užsidirbti, tačiau šiais laikais, kai menininkas staiga atsiduria rinkoje ir jam reikia išgyventi, tenka laviruoti, ieškoti to aukso vidurio. Stengiesi rasti geriausią variantą tarp to, ką patinka daryti pačiam, ir to, kas patiktų klientams, ką galėtum parduoti. Manome, kad mums pavyko tą viduriuką atrasti, dažniausiai darome tai, ką norime, o parduoti irgi sekasi“, – pažymi p. Seselskis.


Algimantas Seselskis, juvelyras, meno galerijos „Purvynė“ bendraturtis. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
Juvelyras sako į savo dirbtuves mielai priimsiantis ir kitų menininkų. Tiesa, anot jo, daugelis lietuvių kūrėjų yra labai drovūs ir nemoka prisistatyti.

„Mielai dalinuosi patirtimi, kartais vedu mokymus apie prekybą internetu, aiškinu, kaip iš meno galima uždirbti. Lietuviams atrodo keista, kai daliniesi savo patirtimi. Atrodo, kad komercines paslaptis atskleidi. O aš manau, kad bendradarbiaujant galima pasiekti kur kas daugiau nei dirbant po vieną užsidarius“, – aiškina p. Seselskis.

Pirkėjai įvairiausi

Didžiąją dalį savo kūrinių menininkai parduoda internetu, tačiau taip pat prekiauja senamiesčio galerijoje, vykdo individualius užsakymus, tiekia gaminius kitoms parduotuvėms.

„Maždaug 60% gaminių parduodame internetu. Menininkams virtuali erdvė šiais laikais yra išsigelbėjimas, ja galima pasiekti klientus iš viso pasaulio. Tačiau nereikia manyti, kad užtenka sudėti prekių nuotraukas į kokią nors svetainę ir visi iš karto puls pirkti. Apie rinkodarą, savęs pristatymą taip pat reikia pagalvoti, investuoti lėšų“, – dėsto p. Seselskis.

Įdomu tai, kad šiame versle paprastai laimi ne mažiausia kaina. Tai, kas pigiausia, klientui gali pasirodyti ir prasčiausia.

„Pastebėjome, kad klientai ne visuomet perka tai, kas yra pigiausia. Jei pas mus ateina žmogus iš gatvės, visų pirma bando suvokti, kokios kokybės ir kokio meninio lygio yra papuošalai. Vienas kokybės patvirtinimų – gana aukšta kaina. Dėl to tikrai nereikia manyti, kad geresnių rezultatų pasiekti galima tik parduodant itin pigiai. Nors, žvelgiant bendrai, kainos mūsų parduotuvėje tikrai nėra labai aukštos. Panašus dirbinys kitoje vietoje gali kainuoti ir kelis kartus daugiau, o kopija iš Lenkijos ar Kinijos – keliskart pigiau“, – sako p. Giedraitytė.


Indrė Giedraitytė, dizainerė, meno galerijos „Purvynė“ bendraturtė. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
O štai internete viskas kitaip. Čia klientai paprastai perka tai, kas kainuoja mažiau.

„Jei internete kokią nors vieną prekę pasiūlai su didele nuolaida, tai kurį laiką žmonės ją tiesiog šluoja. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, bet tai – faktas“, – teigia menininkai.

Beje, pirkėjai iš Lietuvos paprastai nelinkę pirkti vitrinose demonstruojamų papuošalų ir prašo pagaminti vienetinių modelių.

„Daugelis jų nori turėti vienetinį gaminį, kuris būtų skirtas būtent jam. Moterys paprastai atėjusios išsirenka kokį nors joms patinkantį gaminį, tačiau prašo ką nors jame pakeisti, patobulinti, kad vis tiek bent kiek būtų išskirtinis“, – pasakoja dizainerė.

* * *

Interjero kūrimo subtilybės

  • Sukūrėme modernų ir jaukų interjerą už itin mažą kainą. Norint patalpas įsirengti patraukliai tereikia turėti išmanumo, o ne pinigų. Kaina, už kurią iki šiol čia veikusį biurą pavertėme galerija ir dirbtuvėmis, daugeliui gali pasirodyti neįtikinama. Visus darbus atlikome ir svarbiausius daiktus susipirkome už 3.000 Lt.
  • Susiradome suvirintoją, kuris padėjo padaryti metalines lentynas papuošalams eksponuoti, po keliolika litų nusipirkome medienos plokščių, kurios puikiai tiko, laidų raizgalynę ant lubų padarėme panašią į vijoklius taip, kad į laidus tai jau nebepanašu. Daug ką patys dažėme. Norint įdomiai įsirengti interjerą daug pinigų nereikia.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.