Pilna 500 vietų salė ir bent kelios savaitės prieš renginiui prasidedant baigta dalyvių registracija. Tokia yra „Gazelės 2012“ pabaigos renginio sausoji statistika. Į vieną iš svarbiausiųjų VŽ organizuojamų renginių veržėsi ne tik „Gazelės“ – sparčiau augančių smulkiųjų ir vidutinių bendrovių, šeimos įmonių – projekto dalyviai. Registravosi bankininkai ir finansininkai, prekybininkai ir prekybos tarpininkai, transporto ir logistikos bendrovių vadovai…
Tai džiugina, nes prie pirmojo jubiliejaus artėjantis VŽ rengiamas projektas ne tik įsitvirtino kaip vienas iš svarbiausiųjų verslo renginių Lietuvoje, bet pagaliau atvėrė akis vadinamojo didžiojo verslo atstovams atsigręžti į tuos, kurie kartu sudėjus kuria apytikriai du trečdalius, o gal ir daugiau šalies bendrojo vidaus produkto. Kita vertus, džiugina dalyvių gausa, nes rodo tikėjimą verslo ateitimi. Nors tai iki šiol nereiškia, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje pajėgus naudotis tomis privilegijomis, kurių iš politikų išsireikalauja atskiros gerus lobistus turinčios verslo grupės. Priešingai, smulkusis ir vidutinis verslas nuolat atsiduria greito mokesčių surinkimo, biudžeto lopymo, kovos su šešėline ekonomika ir panašių vajų priešakinėse linijose.
VŽ ne sykį yra pabrėžusios, kad sąžiningas verslas yra ir turi būti valstybės, mokesčių mokėtojų, verslo organizacijų bei pačių verslininkų prioritetas. Tačiau iki šiol yra valstybės bėda – ne konkrečios partijos, konkretaus premjero, ūkio ar finansų ministro ar ministrės, – kad valstybės pareigūnai niekaip nesugeba atskirti kontrabandininko, vagies ir mokesčių slėpėjo nuo veiklą plėtojančio, darbo vietas kuriančio ir mokesčius mokančio verslininko. Nesugeba, negali arba nenori sukurti ir vienodų sąlygų, pavyzdžiui, kovai su šešėline ekonomika bei mokesčių slėpimu. Tebūnie ir toks pavyzdys: aprūpinusi kasos aparatais turgaus prekeivius, valstybė iki šiol nesugeba išspręsti fiskalinių ir nefiskalinių čekių problemos maitinimo įstaigose.
Arba kitas pavyzdys: paskubomis kilstelėjusi minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) lygį, valstybė tik dabar pradeda skaičiuoti, kokią žalą tas kilstelėjimas suteiks ir kaip gelbėti su juo nepajėgsiančias išgyventi smulkiąsias prekybos ar paslaugų bendroves. Kartais verslui dėl to sunku susigaudyti, ypač smulkiajam ir vidutiniam.
Nepaisant to, VŽ „Gazelės“ šuoliuoja ir dažnai lenkia (kartais ir suerzindamos) verslo liūtus, dramblius ir begemotus. Šiemet „Gazelių“ sąrašas rekordinis, jame – 458 bendrovės (pernai buvo 279, užpernai – 140). Jeigu valstybė netrukdys, kitąmet jų tikrai bus daugiau, o jeigu padės – jų bus dar šiek tiek daugiau ir jos praturtins valstybės gyvenimą ne vien tiesioginiais mokesčiais, bet ir darbo vietomis, nauda miestams, miesteliams bei vietos bendruomenėms. Skeptikams, kurie „vz.lt“ portale prirašė anoniminių piktų komentarų, ypač buvo verta ateiti į konferenciją. Arba bent jau straipsnį apie šių metų „Gazeles“ perskaityti iki galo. Tarp regiono „Gazelių“ – ne tik keletą piktų „vz.lt“ komentuotojų taip sunervinę prekybininkai, bet ir IT, pramonės bei (tai bene labiausiai nustebino) atsigaunančios statybų bendrovės. Išsamiau apie „Gazeles“ – 11–12 p.
Taigi VŽ „Gazelių“ projekto plėtra tik patvirtina, kad kol vieni dejuoja, kiti dirba, plečiasi, didina apyvartas ir naudojasi įvairiomis Europos Sąjungos, Lietuvos, taip pat dalyvavimo – jau galima drąsiai teigti – europiniame „Gazelės“ projekte teikiamomis galimybėmis. Tuo šios įmonės ir išsiskiria.
* * *
Daugiau autoriaus rašinių: “Verslo žinios”