2012.12.21, 08:06
Viešojo maitinimo įstaigų net sunkmečiu mažėjo sąlyginai nedaug – konkurencijos neatlaikiusias įmones keičia į šią nišą ateinantis jaunimas ir ieškantieji, kuo pakeisti samdomą darbą.
„Net sunkmečiu buvo atidaroma naujų kavinių ir restoranų. Į mūsų asociaciją toliau plūsta žmonių, norinčių pradėti verslą, tačiau patraukliose vietose jau nebeliko tinkamų patalpų“, – apie lietuvių norą maitinti tautiečius pasakoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vadovė atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško ir unikalesnių nišų. Plečiasi išvažiuojamųjų pobūvių rinka, žmonės steigia netradicines kavines ir restoranus, bet pobūviams nuomoja sales. Plėtros statistiką gerino ir didieji tinklai – jie atidarė naujų objektų ir greitai perėmė patrauklesnėse vietose esančių bankrutavusių kavinių ir tinklų patalpas.
Kita vertus, restoranų verslas nėra paprastas ir ilgai bei sėkmingai jį išlaikyti sekasi ne kiekvienam. Pasak LVRA, tikslios statistikos, kiek maitinimo įstaigų kasmet bankrutuoja, nėra. Pradedant šį verslą reikia gauti leidimus ir tai fiksuojama. O pasitraukus iš rinkos apie tai niekam nereikia pranešti.
„Skaičiuojame, kad per metus 9% maitinimo įstaigų užsidaro ir tiek pat atsidaro“, – aiškina p. Šiškauskienė.
